Taip liūdnai vilniečiui gali baigtis sumanymas atšvęsti dešimtąsias vestuvių metines ir su žmona pakeliauti po užsienį. Mat stokodamas laisvų pinigų kelionės apmokėjimui, jis suskubo išparduoti savo turėtas įmonių akcijas, o vykdydamas sandorius kelias akcijas nupirko pats iš savęs. Netrukus po kelionės, M. Račkauskas sužinojo, kad išvyka į užsienį jam gali kainuoti gerokai brangiau – vilnietį pasiekė šaukimas į teismą, o virš galvos pakibo bauda nuo 5 tūkst. iki  30 tūkst. Lt. Vyriškis pripažįsta kelias akcijas nusipirkęs pats iš savęs, tačiau tvirtina to nežinojęs.

Maždaug pusantrų metų biržoje savarankiškai
prekiaujantį jauną vyrą manipuliacijomis įtarianti Vertybinių popierių komisija (VPK) neneigia, kad iš įtartinų sandorių jis uždirbo tik 6,56 euro (22 litus ir 65 centus). Tačiau rinkai esą padaryta gerokai didesnė žala.

Pristigo pinigų kelionei
„Jau 10 metų esame vedę, reikėjo nupirkti kokią nors kelionę. Susiderinome viską. Bet man pritrūko pinigų. O savo ir savo viešosios įstaigos vardu buvau nusipirkęs akcijų. (...) Pradėjau pardavinėti savo akcijas“, - DELFI  pasakojo M. Račkauskas.

Pašnekovas teigė pardavęs nemažą kiekį
bendrovės „Lietuvos dujos“ akcijų. Esą sandorius jis vykdė sau nepalankiu laiku, kadangi  visos tendencijos rodė, kad akcijų kursas dar kils. Tačiau kitos kišenės, iš kurios būtų galima paimti pinigų kelionei, tiesiog nebuvo.

„Pardaviau tas  akcijas sau labai nepalankiu laiku. Nes visi žino, kad bent jau iki paskelbimo  apie dividendus akcijų kursai paprastai kyla. Bet kai pinigėlių nebuvo – pardaviau anksčiau. Kažkam pasisekė, man – ne“, - prisiminė M.  Račkauskas.

Piniginei papilnėjus, Račkauskai išvyko į kelionę atšvęsti „alavinių vestuvių“, nė neįtardami, kad išvyka gali kainuoti gerokai daugiau.

„Viskas buvo tvarkoj. Gavau pinigus, atsiskaičiau už kelionę, išvažiavome su žmona, - tęsė vilnietis. - Po kurio laiko paskambino, sako, atvažiuok, mes tau  turim bylą. (...) VPK „užsikabino“ ant to – mano „pliusas“ yra 6,56 euro. Bet  atskaičiavus komisinius, man lieka apie 20 litų „minusas“. Na, tarkim, kad ir  6,56 euro „pliusas“. Bet dabar padavė į teismą. Bauda – nuo 5 tūkst. iki 30  tūkst. litų.“

Pašnekovas teigė net nesitikėjęs, kad teismas rimtai pažiūrės į sandorius, iš kurių jis uždirbo vos 6,56 euro. Tačiau kai teisėjas paskyrė atvesdinimą į bylos svarstymą, o vilniečiui į darbą paskambino policijos  pareigūnai, tokių iliuzijų teko atsisakyti.

Iškilo grėsmė labdaringiems  projektams
M . Račkauskas verčiasi ir labdaringa veikla. Jo vadovaujama  viešoji įstaiga renka lėšas ir teikia paramą socialiai remtinoms šeimoms. Ši įstaiga taip pat įpainiota į galimo manipuliavimo vertybinių popierių rinka  istoriją. Mat jos sąskaitoje taip pat gulėjo vertybiniai popieriai – taip  vilnietis mėgino pagausinti labdarai skirtas lėšas.

Kuomet teko susimokėti  už kelionę, norėdamas patikrinti, ar sandoriai vyksta tvarkingai, M. Račkauskas  su viešosios įstaigos sąskaita atliko kelis smulkius akcijų pirkimų sandorius.  Taip jis nusipirko kelias „Lietuvos dujų“ akcijas pats iš savęs, tačiau vyriškis  teigia to nežinojęs.

„Nuperku po vieną akciją – bankas leidžia. Nežinojau,  kad čia kažkokia problema. Kadangi ten (viešosios įstaigos sąskaitoje – DELFI)  jau turėjau „Lietuvos dujų“ akcijų, tas pačias akcijas ir pirkau“, - sakė M.  Račkauskas.

Pasak jo, gavus tūkstantinę baudą, labdaringiems projektams gali  ateiti galas.

Lengvinančių aplinkybių neįžvelgė
Įsibėgėjus bylinėjimuisi,  M. Račkauskas puolė ieškoti teisinės pagalbos. Vyriškis pasakojo kreipęsis į panašiose bylose dirbusį advokatą, o šis, pamatęs, kuo kaltinamas vilnietis ir  peržvelgęs sandorius, atsisakė iš jo imti pinigus – esą akivaizdu, kad  sandoriais nesiekta manipuliuoti rinka.

„Sako, tikiu, kad nemanipuliavai.  Pirmi tos dienos sandoriai, sako, kažkiek panašu į manipuliavimą, bet  paskutiniai visa tai paneigia. Iš pradžių advokatas sakė, kad jo paslaugos  kainuos tiek, paskui – net pinigų neėmė“, - sakė M. Račkauskas.

Tačiau VPK  esą laikosi pozicijos, kad vilnietis vykdė tyčines manipuliacijas ir jokių nusižengimą lengvinančių aplinkybių neįžvelgia.

Negana to, anot M. Račkausko,  rinkos prievaizdai teismui pateikė kur kas daugiau medžiagos – ne tik įtartinus  sandorius, iš kurių jis uždirbo šešis su puse euro, bet ir kitus jo vykdytos  vertybinių popierių prekybos pavyzdžius, kur sukosi gerokai didesnės pinigų sumos.

Vyriškio teigimu, pastaruosiuose sandoriuose VPK pripažįsta jokių manipuliavimo požymių neįžvelgianti, tad su byla jie apskritai neturėtų būti  siejami. „VPK sandorį į bylos medžiagą
įtraukė, bet dėl jo priekaištų neturi.  Toks vaizdas, kad tai padaryta tam, kad teisėjas matytų didesnes sumas“, - stebėjosi M. Račkauskas.

VPK: kuklus uždarbis – ne svarbiausias  faktorius
VPK Emitentų ir prekybos priežiūros skyriaus vyriausioji  specialistė Oksana Fruzerova DELFI patvirtino, kad teisme šiuo metu nagrinėjama  tokia byla. Esą vilniečiui, iš įtartinų sandorių
uždirbusiam šešis su puse euro  iš tiesų gresia didžiulė piniginė bauda, bet manipuliavimas akcijomis tikrai  nėra lengvas nusižengimas.

„Šis pažeidimas visoje Europos Sąjungoje (ES)  vertinamas kaip labai sunkus ir sukeliantis ypatingai neigiamas pasekmes  finansinių priemonių rinkai, todėl daugelyje ES valstybių, tarp kurių yra ir  Lietuva, už manipuliavimo veiksmų atlikimą numatyta net baudžiamoji atsakomybė. Kodėl taip yra? Manipuliavimas rinka – tai chuliganizmo atitikmuo vertybinių popierių rinkoje. Manipuliavimas rinka griauna finansinių priemonių rinkų stabilumą, mažina jų skaidrumą, pažeidžia investuotojų interesus, padidina jų investavimo riziką, silpnina investuotojų pasitikėjimą finansinių priemonių rinka, kenkia veiksmingam finansinių priemonių
rinkų veikimui ir investuotojų apsaugai, todėl kiekvienas bandymas manipuliuoti rinka turi sulaukti veiksmingų ir atgrasančių nuobaudų“, - kalbėjo O. Fruzerova.

Pasak jos, svarbiausias  rodiklis yra ne kuklus įtariamo manipuliatoriaus uždarbis, o jo padaryta žala  rinkai.

„ Atlikto tyrimo metu nustatyti galimai neteisėti M. R. ir jo  vadovaujamos VšĮ veiksmai, manipuliuojant tam tikrų akcijų kaina, kadangi  teikdamas ypač mažo kiekio pavedimus asmuo siekė dirbtinai daryti įtaką akcijų kainai didėjimo linkme, kad minėtas akcijas galėtų parduoti pelningai ar be  nuostolio. VPK nenustatė reikšmingo M. R. neteisėtų pajamų gavimo fakto, tačiau  manipuliuojant svarbu ne tiek ketinimas pasipelnyti, kiek daroma didelė žala  kitiems rinkos dalyviams.

Pastebėtina, kad teisinė atsakomybė numatyta ir už bandymą manipuliuoti rinka, todėl pajamų gavimo faktas nėra privalomas - tai tik  sunkinanti aplinkybė“, - aiškino VPK teisininkė.

Tuo tarpu M. Račkauskas  teigia, kad jo sandoriai „Lietuvos dujų“ akcijų kainai didesnės įtakos nepadarė, kaina esą galbūt trumpam šoktelėjo maždaug vienu procentu. Be to, statistika  rodo, kad įmonės akcijų kursas esą kilo dar kelis mėnesius, kam vilnietis jokios įtakos neturėjo.

Paklausta, ar bauda nuo 5 tūkst. iki 30 tūkst. Lt yra  adekvati kaltinamojo nusižengimui, VPK atstovė teigė tuo neabejojanti.

„Manipuliavimas rinka pavojingas visų pirma tuo, kad dirbtinai yra iškreipiama tam tikros akcijos kaina, ji tampa dirbtinė, o ne nulemta įprastos investicinės veiklos, sudaromas klaidinantis įspūdis apie akcijų pasiūlą ar paklausą. Tokie veiksmai yra vieni rimčiausių pažeidimų finansinių priemonių rinkoje ir daro žalą visai rinkai, pažeidžiami sąžiningos prekybos principai, tokia rinka tampa nepatraukli kitiems investuotojams. Todėl Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos sankcijos yra proporcingos pažeidimo esmei“, - tęsė O. Fruzerova.

Pasak jos, VPK negavo jokios informacijos apie tai, jog įtariamas manipuliatorius stokojo pinigų kelionei, tačiau tai vis vien nebūtų traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė. Kaip ir faktas, jog vyriškis vadovauja  labdaringai organizacijai.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas M. Račkausko byloje sprendimą turėtų paskelbti spalio 26 d.

Tokio dydžio baudų dar nebuvo
Seimas 2009 m. liepą sugriežtino bausmes už manipuliavimą rinka. 

Anot O. Fruzerovos, iki permainų galiojo tvarka, leidžianti pažeidėjus bausti  kukliomis 1-2 tūkst. Lt baudomis. Tuomet VPK manipuliatoriams paprastai skirdavo  vidutinę 1,5 tūkst. Lt baudą.

Nors Seimas baudas padidino prieš dvejus metus,  VPK praktikoje dar nėra nei vieno atvejo, kai pažeidėjui būtų pritaikyta 5-30  tūkst. Lt dydžio bauda. M. Račkauskas gali tapti pirmuoju.

O. Fruzerovos  teigimu, šiemet teismai yra priėmę vieną nutartį byloje dėl manipulavimo akcijų rinka – apylinkės teismas pažeidėjui skyrė mažesnę nei minimalią baudą, 500 Lt.  Tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, mat VPK neliko patenkinta baudos dydžio  ir teismo nutartį apskundė.

Seimas taip pat sugriežtino ir bausmes  juridiniams asmenims. Dabar įmonėms už manipuliavimą rinka gresia bauda iki 200  tūkst. Lt, jei padarytos žalos dydis viršija šią sumą, VPK turi teisę manipuliatoriams skirti baudą „iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios  turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio“.

Tačiau tokių griežtų nuobaudų dar niekas nėra sulaukęs. „Paskutinės nuobaudos juridiniams  asmenims už manipuliavimą rinka buvo paskirtos 2009 m., kol maksimali bauda dar  buvo ne 200 tūkst. Lt, bet 100 tūkst. Lt; nubausti buvo 4 juridiniai asmenys,  baudos vidurkis – 29 500 Lt“, - vardijo O. Fruzerova.

Pasak jos, VPK nustato įvariausių manipuliacijų mastų.

„2009 m. nustatyta, kad viena estų įmonė, manipuliuodama rinka galėjo suklaidinti 92 investuotojus; 2008 m. fizinis asmuo  manipuliuodamas rinka net 48 kartus ženkliai įtakojo akcijų kainą; 2008-2009 m.  nemažai asmenų manipuliuodami siekė išvengti pareigos pildyti bankui/tarpininkui  pateiktą užstatą. Daugeliui tam tikrą laiką pavyko tai padaryti“, - aiškino VPK   teisininkė.

O. Fruzerovos teigimu, šie pavyzdžiai parodo, jog manipuliatorių padaryta žala matuojama ne vien pinigais jų sąskaitose. „Kaip matote, pasekmės  pasireiškia labai skirtingai ir naudos išraiška taip pat būna individuali,  dažniausiai tai ne apčiuopiama gautą materialinė nauda (nes tą sunku pasiekti), bet dirbtinė ir neteisėta įtaka finansinių priemonių rinkai siekiant tam tikros naudos“, - reziumavo pašnekovė.