Titulinis puslapis
Apie mus
Parama/ partnerystė
Teisinė bazė
Aktualūs puslapiai
Paieška
Forumas
Balsavimas
Media
EuroVote
Media partneris
market news
Svetainės statistika

Registruotų vartotojų: 77
LAA narių: 85
Apsilankymų: 964128
 

My status

Image

Lietuvos Akcininkų Asociacija – pilietinė iniciatyva

...ne apie tuos, kurie išranda triukšmą naują,
 o apie tuos, kurie vertes naujas pasiūlo,
 pasaulis mūsų sukas ...
Friedrich Nietzsche
Esminis visuomenės susidedančios iš individų uždavinys įtvirtinti socialinį modelį maksimaliai mažinantį įtampą kylančią konkuruojant individo bei bendruomenės poreikiams. Iš vienos pusės individo teisės (įskaitant ekonomines) turi būti maksimizuotos , iš kitos pusės jos gali būti apribojamos vardan „visuotinės gerovės“.

Manau, kad visuomenės pažangai įvertinti kriterijus – įvertinimas kokiu mastu išlaisvinta individo kūrybinė laisvė esant tam tikrai kontroliuojamai įtampai. Taigi visuomenės uždavinys gali būti formuluojamas taip – įtvirtinti socialinį modelį užtikrinantį maksimalų individo kūrybos galių išlaisvinimą optimizuojant aukščiau minėtą įtampą.

Žvelgiant šiandienos akimis – teorijos, tiek besąlygiškai iškeliančios visuomenės interesus virš individo interesų (politikoje tokias teorijas tariamai atstovauja kairiosios jėgos) tiek teigiančios, kad individo interesai svarbesni nei visuomenės (tariamai dešiniosios jėgos) - yra pernelyg supaprastintos ir nebegali būti taikomos visuomenei susidedančiai iš besimokančių, globaliai mąstančių (bent jau turinčių tam neįtikėtinas praeities kartų akimis galimybes) individų. Taigi mums, išsivadavusiems iš vulgarių socialiai orientuotų teorijų nelaisvės ir besivaduojantiems iš praeities politinio relikto-sovietinės nomenklatūros – kyla poreikis turėti bent tam tikram laikotarpiui tam tikru mastu patenkinančią teoriją – kaip pagrindą stengiantis sukurti visuomenės modelį.

Socialines teorijas būtina kurti ir perteikti visuomenei jos narių „protams nuraminti“ Kadangi egzistuoja daugybė žmonių, kuriems nepavyksta sėkmingai įveikti vidinį nerimą ir nukreipti jį kūrybai, savo vitališkumui išlaisvinti. Tokioje „dirvoje“ tarpsta visokie orakulai, aiškiaregiai ir kt., kurie „nuramina ir paguodžia“, t.y., diegia minties būseną netinkančią pilnaverčiam individui, pozityviai visuomenei.

Modelis, įskaitant visuomenės, keičiasi kai daugėja faktų kurie nebepaaiškinami esamo modelio rėmuose. Šiuo metu Lietuvoje išgyvename situaciją kai prievarta diegtas totalitarinės visuomenės modelis (individo interesai aukojami vardan visuotinės gerovės), suformavęs daugumos piliečių supratimą apie visuomenę – užleido vietą teorijoms propaguojančioms laisvą rinką įskaitant kraštutines jos formas (individo interesai suabsoliutinami).

Sekantis žingsnis link „minties būsenos“ atitinkančios šių dienų realybę – vis gilesnis visuomenės daugialypiškumo įsisąmoninimas, t.y., supratimas, kad visuomenėje nebėra vieningo centro iš kurio sklistų galia. Taigi, galia sklinda iš daugybės socialinių židinių, kaip „nelygybe grįstų santykių žaismas“. Prieštaravimas tarp individo poreikių bei visuomenės poreikių transformuojasi į daugialypį prieštaravimą tarp įvairių socialinių grupių. Šiame daugialypių prieštaravimų spektre išskirtinai reiškiasi tik valstybės bei religijos galia.

Išskirtinė misija – tarnauti visuomenės visuotinei gerovei, t.y., kurti ir palaikyti stabilumą tokio modelio kuris minimizuotų minėtą socialinę įtampą bei maksimaliai išlaisvintų individo kūrybines galias – skirta valstybei. Tai ir sudaro prielaidą jai disponuoti išskirtinėmis galiomis. Šios galios turi būti ribojamos, nes priešingu atveju, išsigimsta ir nesprendžia pagrindinio uždavinio, t.y., neužtikrina įtvirtinimo optimalaus visuomenės modelio. Beje, istorija įtikinamai parodė, kad bandymai nepamatuotai didinti galias negatyviai veikia visuomenės vystymąsi.

Demokratinėje visuomenėje tampa nebeįmanomas neribotas net ir išskirtinių valstybės bei religijos galių didinimas – rinkimai iš dalies išsprendžia regresyvios valdžios atnaujinimo klausimą, tarpusavyje konkuruoja religijos bei revizuojamos jų skleidžiamos dogmos. Tačiau to nepakanka – toliau bręstant pilietinei visuomenei, turėtų nykti valstybės išskirtinės galios (išskyrus kai kurias apibrėžtas sritis) ir didėti nevyriausybinių organizacijų reikšmė – visuomenė kaip sistema turėtų tapti kiek įmanoma labiau savireguliuojanti.

Visuomeninių organizacijų kūrimasis ir veikla daro visapusiškai teigiamą įtaką visuomenės vystymuisi, t.y.: piliečiai bręsta kaip visuomenės nariai, visuomenėje bręsta bendradarbiavimo dvasia, nyksta valstybės įtaka tokiose srityse, kurios pagal savo prigimtį neturėtų būti reguliuojamos, didėja piliečių įtaka valstybės lėšų paskirstymui – mokesčių mokėtojai tampa savotiškais rinkėjais, savo lėšomis balsuojančiais už, jų nuomone, svarbiausius visuomenės gerovei darbus; padidėja asmens pasirinkimo laisvė.

Kadangi „nėra nieko amžino išskyrus interesus“, į šiandienos visuomenę patogu žvelgti kaip į tam tikrų „interesų turėtojų“ grupių visumą. Visuomenėje, kad būtum „išgirstas“ turi turėti galios, be to, nei vienas žmogus „nėra sala“ todėl individams, turintiems panašius poreikius būtina kooperuotis (jungtis į visuomenines organizacijas). Visų šių grupių, susidedančių iš individų interesai turėtų būti traktuojami kaip vienodai reikšmingi, kadangi moraliniu požiūriu kiekvieno individo gerovė vienodai svarbi.

Verslas, bene labiausiai matoma arena, kurioje galima stebėti esamo socialinio modelio funkcionavimą – ar apskritai visuomenėje paisomos žmogaus teisės, užtikrinta nuosavybės apsauga. Verslas, kaip erdvė individo ekonominei laisvei pasireikšti turi plėstis visuomenėje su sąlyga – maksimaliai derinti teises /interesus bei lūkesčius skirtingų socialinių grupių – interesų turėtojų – kurių kiekviena vienodai svarbi verslo klestėjimui. Tai: akcininkai, darbuotojai, valdininkai bei pati visuomenė. Taigi  žengus pirmą žingsnį, sukūrus „laisvą rinką“ reikia eiti toliau – kiekviena tokia interesų turėtojų grupė turi įgyti pakankamai galios, kad jos balsas būtų išgirstas ir negalėtų būti ignoruojamas. Tai sudaro sąlygas artėti visuomenei link savireguliuojančios visuomenės – įtvirtinančios socialinį modelį užtikrinantį maksimalų individo kūrybos galių išlaisvinimą optimizuojant įtampą, kylančią konkuruojant individo bei bendruomenės poreikiams.

Lietuvos akcininkų asociacija (LAA) – pilietinė iniciatyva neabejingų žmonių norinčių ir (tikimės ) galinčių daryti teigiamą įtaką Lietuvos akcijų rinkos plėtrai, siekianti suburti individualių akcininkus ir pasiekti pakankamai galios, kad jų balsas būtų išgirstas. Tikimės, kad ilgainiui Lietuvos akcininkų asociacija taps puikiu nevyriausybinės, pelno nesiekiančios organizacijos pavyzdžiu – asociacija, atstovaujančia akcininkų interesus įvairiose institucijose, įskaitant tarptautines.
LAA reikšmė turėtų didėti, nes didėja investavimo (įskaitant tarptautinius) į vertybinius popierius mąstai. Visi taupantys ieško būdų kaip investuoti pelningiau esant tam tikrai pasirinktai rizikai. Istorija parodė, kad tie, kurie po II-ojo Pasaulinio karo rinkosi investicijoms privačių bendrovių akcijas, uždirbo žymiai didesnę grąžą nei investavusieji į paskolos VP ar laikantys depozitus bankuose. Prognozuojama, kad investavimas į dideles kompanijas ir artimiausius 20 metų vidutiniškai duos apie 6 procentus aukštesnę grąžą (po mokesčių ir infliacijos) nei investavimas į Vyriausybės obligacijas.

Taigi, investuotojams patraukliau investuoti į kompanijų VP, tačiau to nepakanka – esminė prielaida - investuotojų pasitikėjimas VP rinkos sąžiningumu. Investicijos į VP rinką didės, kai bus patenkintos bent dvi sąlygos:
- informacija, kurios pagrindu daromi sprendimai bus patikima. Tai užtikrina akcininkų teises įtvirtinanti įstatyminė bazė, tarptautinės apskaitos/atskaitomybės diegimas, nepriklausomo audito užtikrinimas, informacijos atskleidimo reikalavimai bei priežiūra;
- vadovai valdantys kompaniją turi kurti ir įgyvendinti strategijas pirmiausia remdamiesi investuotojų interesu, t.y., maksimizuoti akcininkų nuosavybės augimą ilguoju laikotarpiu. Ši nuostata priklauso nuo akcinių bendrovių valdymo tradicijų duotoje šalyje ir stipriausiai išreikšta anglo/saksų šalyse.
Pagal tai, kaip šie reikalavimai tenkinami, investuotojai gali įvertinti investavimo duotoje VP rinkoje riziką. Investicijų į šalies ekonomiką lygis svarbus veiksnys kuriant šalies gerovę, todėl valdžia turėtų užtikrinti sukūrimą sistemos kuri leistų akcininkams efektyviai atstovauti savo interesus akcinėse bendrovėse.

Nors nuosavybės apsauga – valstybės uždavinys, savaime suprantama, kad niekas geriau neprižiūri nuosavybės kaip pats šeimininkas. Tačiau pati VP rinkos specifika lemia, kad akcininkų nuosavybė patikėta valdyti vadybininkams, kas sukelia aibę problemų ne tik neišvystytose VP rinkose, bet ir JAV, kuri laikoma VP rinkos etalonu. Efektyvus kapitalo rinkos vystymasis reikalauja, kad akcinių bendrovių vadybininkai turėtų dideles galias bei suinteresuotumą kurti ir įgyvendinti strategijas nukreiptas ilgalaikės akcininkų gerovės kūrimui socialiniu požiūriu priimtinu būdu.

Aukščiausio rango vadybininkai turėdami dideles galias, susiduria su interesų konfliktu, tomis galiomis piktnaudžiauja, todėl akcinių bendrovių valdymo problematika iš esmės sprendžia efektyvios turto valdytojų – patikėtinių atskaitomybės akcininkams klausimus, t.y., kaip apriboti vadybininkų galias, kad nevykdytų nuosavybės perskirstymo sau naudinga linkme. Pavyzdžių, parodančių akcininkų turto valdytojų piktnaudžiavimą apstu tiek išvystytos kapitalo rinkos šalyse (pvz., Enron žlugimas, Parmalat afera), tiek ir Lietuvoje. Todėl susitelkę į asociaciją akcininkai turėtų įtvirtinti principą „nėra valdytojų patikėtinių galios be atskaitomybės akcininkams“.

Lietuvos akcininkų asociacija – įkurta dalyvauti kuriant optimalias investavimo į Lietuvos VP rinką sąlygas bei tinkamai atstovauti akcininkų interesus įvairiose institucijose, įskaitant atstovavimą Europos bei Pasaulio mastu. Kad įgyvendintų savo misiją, LAA prisijungė prie Europos akcininkų konfederacijos, jungiančios Europos šalių akcininkų asociacijas – “Euroshareholders Group“, o taip pat tapo pasaulio investuotojų federacijos “World federation of investors corporations” (WFIC) asocijuota nare.

Lietuvos akcininkų asociacijos tarybos pirmininkas
Giedrius Steponkus
www.manosvetaine.lt Konstitucijos pr. 15-12, LT-08106 Vilnius | asociacija@investuotojams.eu